silkė

sil̃kė sf. (2) Rtr, Š 1. SD341, R, N, K, Sut, M, L, E, DŽ zool. nedidelė jūrų žuvis, ppr. maistui vartojama sūdyta (Clupea): Silkinių šeimai, be žymiausio jų atstovo atlantinės silkės (C. harengus), priklauso apie 50 genčių ir apie 160 rūšių T.Ivan. Sil̃kės kai ščipokas – karališkos sil̃kės (tokia rūšis) Jsv. Sil̃kių nupirksi, tai su sil̃kėm bulbų išvirsi Pb. Sil̃kę ant anglies išsikepei, į barščius įsidėjai, i skanu Erž. Pienė silkė LKGI578. Ikri silkė LKGI568. Kas tai per sil̃kė, nežinojom (labai neturtingai gyvenom) Aps. Silkẽlių tokių atveš mažų Slnt. Gardu kap sil̃kė su banda Vlk. Sil̃kė, išmirkusi par daug, yra be kokio skonio J. Ana žu du kiaušiniu sil̃kę davė Asv. Sil̃kės uodegą nupjaus i pasvies piemenie Lc. Už dvi silkì stačiai į kaliūzę Sg. Pabrauks silkės uodega per liežuvį, bet atsikąsti neduos LTR(Srd). Silkės galva, duonos pluta – visas mano valgis LTR(Mrj). Silkáičių parnešė Vlk. Į tas garstyčias iškeps vieną silkẽlę Sk. | col.: Kai mas augom, tai sil̃kė būdavo tik pasnyko valgymas Skrb. Klumpius nusipirkau – sil̃kei i nebliko Trš. Sil̃kę liuobam kepti su alyva Trk. Teėdie ponai sil̃kę, aš rugius pjaunu – negaliu (silkių valgius, silpna dirbti) Vdk. Sil̃kę ka žvejo[ja], gerai tie vėjai Plng. Ponai ėdė pačią geresnę sil̃kę LKKXV283(Zt). Gavėnio[je] silkė kvepia LTR(Rm). ^ Silkė ne mėsa, ožka ne gyvulys LTR(Grk). Pabučiuok silkei į uodegą – gert nenorėsi (juok.) Vdk. Aš tik par duris – kaip pasiuto šaukti smarkiau. Misliju: pabučiuok sil̃kei į uodegą! Trk. Silkė į dangų, mėsa į peklą nenuves LTR(Šmk). Su silkè dangaus neatrakysi, su kiaule į pragarą nenujosi Krž. Ar silkės geros? – Nešoka ant akių (juok.) LTR(Gr). Gal nori silkės? (toks žaidimas: pašlapina pirštą ir braukia per nosį) Ukm. Šuva ir in Dievo loja, silkės priėdęs Vrnv. Ka gavėnio[je] kas pradėdavo arti, ta sakydavo: tas ara su silke Lkv. Silkė ant silkės, vidury taukai (sienojai ir samanos) LTsV566. 2. scom. DŽ, Skr prk. liesas, plonas žmogus: Jis nežinąs, kokią silkę (žmoną) dar nusitversiąs I.Simon. Šito sil̃kės ir mergos nemyli Ktk. 3. Ūd, Btr, Lš, Ldvn, Dkš, Krsn, Alk, Klvr drabužio nugaroje prisiūtas diržas, branktas, velkė: Mano palto sil̃kė atpuolė Rdm. Ar su silkè duosi siūt vatinį? Pjv. Nenutrauk sil̃kės! Lzd. 4. menk. kaklaraištis: Suponėjai, pono puodą benešiodamas? Matai, ir krakmalka, ir silkė po kaklu kabo! rš. 5. smūgis, kirtis: Aš tau penkias silkes atskaitysiu Grg. Silkes su linkstiniu ant nugaros užskaitę TP1881,18.

◊ kaĩp sil̃kė [rūkìnta] labai (plonas, liesas, sudžiūvęs): Sukūdau, kaĩp sil̃kė likau Trgn. Ji plona kaĩp sil̃kė Snt. Visas sudžiūvęs kaip silkė rūkinta Tat.

kaĩp sil̃kės silpnas (balsas): Mano balsas kai silkės Msn. Ką tu čia giedosi, kad tavo balsas kàp sil̃kės Drsk.

kaĩp sil̃kės [bãčkoje, statìnėje DŽ, NdŽ] apie žmonių susikimšimą ankštoje patalpoje: Vienas prie vienam, kàp sil̃kės bãčkoj Aps. Kaip silkių statinėje, taip buvo Kaune prikimšta gyventojų T.Tilv. Susigrūdę kaip silkės vagone, iki pusiaudienio pragulėjome ant pakeliamų suolų rš. sil̃kės balsù silpnai, tyliai (gieda, dainuoja): Gieda sil̃kės balsù Ds. Stasiukas nė e, nė be: dainuoja visai sil̃kės balsù Mžš.

sil̃kę kèpti toks žaidimas su šieno kestėmis: Reik valnių rankų silkei kepti Šts.

sil̃kę mùšti toks senovės paprotys (baigiantis gavėniai, vieni vaikai išpieštą silkę prisirišę tempia aplink bažnyčią, o kiti su rykštėmis ją plaka): Didįjį penktadienį muno broliai visumet liuob eiti sil̃kės mùšti Vkš.

silkès sver̃ti (võžyti) snausti, knapsėti: Dvi naktis nemigęs, tai ir dirbdamas turi silkès sver̃ti Slv. Ką tu čia võžiji silkès! Ob.